Regioniniame parke saugomi Dzūkų
aukštumos šiaurinio pakraščio kraštovaizdžio kompleksai. Daugiau kaip
pusę parko ploto užima koncervacinė zona - gamtiniai ir kultūriniai
draustiniai. Prieš pora tūkstančių metų gyvenusius žmones primena
piliakalniai, kiti archeologiniai paminklai. Lyg senovės giria ošia
Dūkštų miškas, kurio didesnę dalį užima ąžuolynai. 37 hektarų plote
įkurtas ąžuolų rezervatas. Prie Dūkštų bažnyčios - bendras paminklas
Vilniaus universiteto profesoriams, kurie čia gyveno nuo XVIII amžiaus.
Neris teka giliu slėniu. Daugiau kaip penkiasdešimties metrų aukščio
šlaitai apaugę šilais. Labai didele įvairove pasižymi miškų ir upės
pakrančių augalija, gausu retųjų augalų. Prie Neries, gražiausiose ir
gerai privažiuojamose vietose įsteigtos rekreracinės zonos. Įrengtos
laužavietės, miško baldai.
Elniakampio
ežeras vasarą traukia poilsiautojus savo skaidriais
vandenimis. Žvejas čia taip pat nenuobodžiaus. Žilą senovę ir mūsų
protėvių Baltų laikus mena Briedeliškių, Buivydų, Elniakampio, Naujosios
Rėvos piliakalniai, Viršupio (Karmazinų) alkakalnis ir kelios senovinės
gyvenvietės. Iš J.Limanovičiaus lūpų: "...Karmazinuose yra kalnas. Ten
buvo kurenama ugnis ir dieną ir naktį. Senovėje buvo Lietuvių šventovė.
TEN BUVO LIETUVA!"
Pravažiuodami pro Dūkštų gyvenvietę galėsite pasigerėti Dūkštų bažnyčia,
užsukti į istoriškai svarbias kapinaites. Parko teritorijoje yra daug
memorialinių vietovių, tai Grabijolų, Gelažių - Antakalnių kapinės.
Veikiančių kapinių yra net penkios. Senovės pilkapynai, tokie kaip
Karmazinų, yra didžiausi Vilniaus rajone. Be šio, yra dar Popų, Žemųjų
Semeniukų, Zabarijos, Paaliosios, Orliškių, Grabijolų, Sidaronių, Veprių
pilkapiai, sudarantys žymiausiąją mūsų kultūros pavaldo dalį Neries
regioniniame parke.
1997 metais Karmazinų pilkapyne, vadovaujant archeologui
doktorantui Gintautui Vėliui, ištirti trys pilkapiai.
Pilkapius juosė grioviai, kuriuose aptikti akmenų vainikai bei
laužaviečių liekanos. Surasta nemažai degintinių kapų, kuriuose rastas
21 radinys. Daugelis iš jų yra įkapės, kurios leidžia spėti, kad
pilkapiai galėjo būti supilti VI-VIII a. po Kristaus.