1970 metais archeologų ekspedicija atliko kasinėjimo darbus Brodeliškių piliakalnyje. Jai vadovavo Mokslų akademijos istorijos instituto mokslinis bendradarbis V.Daugudis. rytiniame piliakalnio šlaite rado 0,7–1,2 kultūrinį sluoksnį. Iškasė 15 skalbimo lentų, 4, 2 – žuviai gaudyti kabliukus, 2 peilius, liejimo formą, strėlės antgalį ir daug įrankių bei papuošalų.
     Į pietryčius nuo Dūkštų randasi Belazoriškių piliakalnis. 1917 metais archeologai atliko kasinėjimus. Rado rankų darbo puodų dangčius. Tokie indai buvo gaminami dar iki V a.p.m.e.

                        

     Neries dešiniajame krante, netoli I-ųjų Karmazinų kaimo yra vienas didžiausių Vilniaus rajone pilkapynų, užimantis apie 12 ha plotą, čia rasta virš 130 pilkapių, kurių skersmuo svyruoja nuo 6 iki 24 metrų ir daugiau, o aukštis siekia apie 1 m. Dauguma iš jų suplokštėję arba iškasinėti.
    1933 m. VUAM ekspedicija, vadovaujama Cehak Holubovičiovos papildomai iškasinėjo 43 pilkapius. Dauguma datuojami VI-VII amžiumi. Ekspedicija rado sudegintų ir dar sveikų daiktų: geležinių adatų, peilių, medinių skalbiklių.
     1997 m. skiriamos lėšos Lenkijos okupacijos karinio garnizono suniokotiems 3 pilkapiams, per pilkapius buvo nutiesti keliukai. Kasinėjimams vadovavo doktorantas Gintautas Vėlius, talkino VU istorijos fakulteto I kurso studentai. Didysis pilkapis pasirodė besąs IV–V am. Kiti du, vėlyvesni - XI–XII am. Didžiajame rasti 7 moliniai verpstukai, apsilydžiusi sulaužyta žalvarinė apykaklė, viso 21 radinys, dauguma iš kurių laikomi kaip įkapės. Degintinių palaidojimų būta keturių. Į pilkapį per griovį ėjo 3 keliukai, kurį juosė akmenų vainikas. Įdomus faktas, pilkapio grioviuose rastos 4 laužavietės, išdėstytos tiksliai šiaurės – pietų, rytų – vakarų kryptimis.

LEGENDA

     B.Astikas (iš Vilniaus) 1969 metais kraštotyrinei ekspedicijai po Kernavės apylinkes pasakojo: „Tarp I-ųjų ir II-ųjų Karmazinų buvęs senas ąžuolynas. Dar prieš II pasaulinį karą ten mačiau Perkūno stabą – akmeninę galvą.“
     Vietinė moteriškė gyvenanti III Karmazinuose pasakoja: „Kai eini ten taku (per pilkapyną), dažnai vaidenasi - atrodo, kad paskui tave kažkas eina (pateikėja nežinojo, kad kelias veda per pilkapyną. 1997 m. duomenys).“

DABARTIS

     1997 metais archeologiniai kasinėjimai Karmazinų pilkapyne sudomino devynių akmenų klubo „T.R.I.S“ narius, kurie vasaros stovyklos metu padėjo archeologams. Kasinėjamų vodovui doktorantui G.Vėliui klubo nariai pasiūlė atpilti suniokotus pilkapius tiksliai pagal brėžinius. Archeologai bei Neries RP administracija šiam darbui pritarė. Didžioji pilkapių dalis buvo supilta visuomeninėmis jėgomis, rankiniu būdu. Taip buvo atpilti pirmieji Lietuvoje Lietuvoje 3 pilkapiai, prie kurių dabar pastoviai rudenį suliepsnoja Vėlinių laužai, uždegama virš šimto žvakučių, giedomos giesmės ir pagal senąjį paprotį vaišinamasi kartu su vėlėmis.
     3 pilkapius dar 1857 m. tyrinėjo žinomas kultūros veikėjas grafas K.Tiškevičius. Ant daugelio jų žiojėjo duobelės nuo buvusių vainikinių akmenų, kuriuos, pasak jo, pijorų kunigas panaudojo Dūkštų bažnyčios statybai.